Filmo „Tarp pilkų debesų“ peržiūra
Įkėlė Administratorius· 2018-10-25 21:30:33

Trečiadienio vakarą mes, būrelis septintos klasės mokinių, lydimi švelnaus lietučio vykome į Uteną, kur žiūrėjome filmą „Tarp pilkų debesų“. Sugūžėję į salę įsitaisėme kėdėse ir nuo tada, kai buvo išjungtos šviesos, visi nutilę, susikaupę ir sulaikę kvapą laukėme, kada ekrane pasirodys pirmieji vaizdai.
Filmas rimtas, bet įdomus ir įtraukiantis. Mums, jauniems žiūrovams, buvo labai įdomu pamatyti išgyvenimus, kuriuos teko patirti anuo metu lietuviams. Alkis, skausmas, sovietų žiaurumas, nepakeliamos gyvenimo sąlygos Sibire, bet kartu ir žmonių gerumas vienas kitam, pirmoji meilė bei negęstanti viltis išgyventi – visa tai buvo atskleista ir parodyta filme [...]


Justė Sipavičiūtė, 7b klasės mokinė
Andželikos Vitkūnienės nuotrauka




Išplėsta:

Trečiadienio vakarą mes, būrelis septintos klasės mokinių, lydimi švelnaus lietučio vykome į Uteną, kur žiūrėjome filmą „Tarp pilkų debesų“. Sugūžėję į salę įsitaisėme kėdėse ir nuo tada, kai buvo išjungtos šviesos, visi nutilę, susikaupę ir sulaikę kvapą laukėme, kada ekrane pasirodys pirmieji vaizdai.
Filmas rimtas, bet įdomus ir įtraukiantis. Mums, jauniems žiūrovams, buvo labai įdomu pamatyti išgyvenimus, kuriuos teko patirti anuo metu lietuviams. Alkis, skausmas, sovietų žiaurumas, nepakeliamos gyvenimo sąlygos Sibire, bet kartu ir žmonių gerumas vienas kitam, pirmoji meilė bei negęstanti viltis išgyventi – visa tai buvo atskleista ir parodyta filme.
Filmas patiko visiems. Net ir jam pasibaigus, jau susėdus į autobusą, negalėjome atgauti kvapo. Aptardami patį filmą, įspūdžius ir jo sukeltus jausmus, grįžome namo. Galbūt ir ten dar daug apie tai galvojome, kalbėjome su savo artimaisiais...
Po šio filmo peržiūros jaučiu dar didesnę pagarbą tiems, kurie sovietams okupavus Lietuvą nepasidavė, dalyvavo pasipriešinime, žuvo… Supratau, kad reikia džiaugtis kiekviena diena. Juk esame gyvi, laisvi ir nepriklausomi!


Justė Sipavičiūtė, 7b klasės mokinė
Andželikos Vitkūnienės nuotrauka


Gabrielė P. Filmas buvo nuostabus, nors žiaurus. Deja, ašarų nesulaikiau. Tikiuosi knyga bus ne tokia žiauri.

Adrija Z. Mano įspūdžiai po filmo nerealūs. Negali patikėti, jog žmonės iš tikrųjų tą (Sibiro tremtį – aut. past.) patyrė. Supratau, jog dabartinis žmonių gyvenimas yra tobulas ir kad mums nėra jokių gyvenimo rūpesčių. Tie laikai, kai žmonės buvo tremiami į Sibirą, buvo žiaurūs ir negailestingi.

Paulius K. Mes žiūrėjome gražų ir pilną nuotykių filmą „Tarp pilkų debesų“. Man patiko, kad vaikai rūpinosi vienas kitu, slaugė mirštančią mamą...

Algintė K. Neturiu žodžių. Filmas buvo... neapsakomai įdomus ir liūdnas. Dar labiau supratau mūsų lietuvių kančią, kurią jie turėjo išgyventi visą savo gyvenimą iki pat Lietuvos nepriklausomybės. Po filmo man galvoje skambėjo šis sakinys: „Džiaukis savo gyvenimu, nes bus atvejis, kai jis apsivers aukštyn kojom...“

Lauryna P. Filmas „Tarp pilkų debesų“ buvo labai įdomus. Buvo labai graudžių vietų, per kurias ašaros tiesiog veržėsi. Tai vienintelis filmas, per kurį sužinojau tiek daug apie praeitį ir apie Sibirą.

Amanda K. Filmas „Tarp pilkų debesų“ mane labai sužavėjo, net šokiravo. Aš negalvojau, kad taip žiauriai gyveno mūsų protėviai. Manau, kad šį filmą būtinai turėtų pamatyti kuo daugiau jaunimo, nes dabar jaunimas nevertina savo tėvynės. O kai pamatys šį filmą, pradės vertinti Lietuvą, kalbą, papročius.

Vakarė Š. Filmas „Tarp pilkų debesų” pasakoja apie mergaitę ir jos šeimą, ištremtą į Sibirą. Filmas buvo jaudinantis ir gilus. Jis tikrai palietė širdį. Visi grįžome pilni įspūdžių.

Ieva S. Esu filmų mėgėja ir jų mačiau tikrai nemažai, bet šis buvo nerealus! Pirmą kartą matau tokį įdomų ir įtraukiantį filmą! Labai jautrus, įdomus ir priverčiantis susimąstyti apie žmones, kurie turėjo daug iškentėti...


Pasidalyti mintimis apie matytą filmą mokinius paskatino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Andželika Vitkūnienė