Ekskursija į Trakus
Įkėlė Administratorius· 2017-06-01 13:00:00
Žinote, kartais būti pirmūnu ir atsakingai lankyti pamokas gerai ne tik dėl to, kad gauni gerus pažymius ir visi tavimi didžiuojasi, bet ir dėl to, kad mokslo metų pabaigoje mokykla dovanoja ekskursiją. Šie metai ne išimtis. Trečiadienį, gegužės 31-ąją dieną, važiavome į Trakus. Lietaus prausiamą rytą prie mokyklos susirinko puikiausiai pamokas lankiusios 5a klasės mokiniai, visi progimnazijos pirmūnai ir ketvertukas mus lydėjusių mokytojų. Iš karto susibičiuliavome ir tikrai kiekvienas žinojome, jog laukia ilga diena. Kelionė Trakų link visai neprailgo, kaip visada – kalbėjome, dainavome, klausėmės muzikos ir, žinoma, miegojome ...

Emilija Račkauskaitė, 7c klasės mokinė
Ugnės Lamanauskaitės nuotrauka


Išplėsta:
...
Pirma stotelė – Užutrakio dvaro sodyba. Vos išlipusius iš autobuso mus pasitiko gidas Antanas. Jis mums papasakojo apie dvaro statinius, kurie yra aplink gyvenamąjį pastatą, sodą ir parkus. Apėjome terasą, gėrėjomės romantiškais Galvės ežero vaizdais, tolumoje didingai stovinčiais Trakų pilies bokštais, fotografavomės... Pagaliau atėjo metas eiti į vidų. Buvome paprašyti nusivalyti batus ir ant jų užsimauti celofaninius antbačius, kad nebraižytume grindų. Nusileidome į rūsį ir prasidėjo „istorijos pamoka“. Sužinojome, kad šį dvarą pastatė grafas Juozapas Tiškevičius su žmona Jadvyga. Čia jie gyveno iki antrojo pasaulinio karo, nes vėliau šis dvaras buvo privatizuotas sovietų... Apžiūrėjome kambarius, kuriuose gyveno šeimininkai su vaikais, jų tarnai, pasėdėjome ant 900 eurų vertės kėdžių, grožėjomės baldais, sietynais ir vaizdais pro langus. Apėję visą namą bei pagrindinį kiemą, grįžome į autobusą.
Dabar mūsų laukė Trakų pilis. Įvažiavę į Trakus, užsukome į Senąją kibininę, suvalgėme po kibiną (juk Trakuose kibinų būtina paragauti!), pasivaikščiojome krantine ir tiltu pasiekėme pilį. Didinga ir graži ši Vytauto Didžiojo tvirtovė. Šįkart į jos menes neužsukome, mūsų lauks kiti kartai... Pučiant stipriam vėjui, besijausdami viduramžių gyventojais esą, pakylėti ir laimingi grįžome į šiandieną. Mes nebūtume savimi, jei kokia nors ekskursija pasibaigtų be „Akropolio“. Juk tai tradicija! Turėjome porą valandų laiko, todėl praleidome jį taip, kaip norėjome – vieni vaikščiojo po parduotuves, kiti – suposi ant sūpynių ir laipiojo karstyklėmis. Galiausiai, apie 17 valandą, pajudėjome Zarasų link. Buvome pilni įspūdžių, juk daug pamatėme ir išgirdome. Kiekvienas džiaugėsi savaip. Niekas man neprieštarautų – puikiai mokytis ir atsakingai lankyti visas pamokas tikrai verta. Tai yra reikalingiausia sau pačiam, o tik po to aplinkiniams.