Edukacija Lukiškių kalėjime
Įkėlė Administratorius· 2026-05-27 00:00:00
Gegužės 27 dieną 6a, 6b, 6c klasių mokiniai važiavo į Vilnių. Ten mūsų laukė išskirtinė edukacija Lukiškių kalėjime. Įėjom pro didžiulius kalėjimo vartus ir iškart pajutome nemalonų slogutį, susimąstėme apie čia gyvenusių žmonių likimus. Teko paklusti griežtai kalėjimo tvarkai, nors dabar čia edukacijų erdvės, nes šis kalėjimas 2019 metais buvo uždarytas. Kalėjime negalima filmuoti ir fotografuoti be leidimo, junginėti elektros jungiklių. Vaikštant po teritoriją saugoti save, nes daug siaurų praėjimų, stačių laiptų, metalinių grotų. Negalima darinėti langų ar durų, nes jos gali užsitrenkti. Reikia visada išlikti su gidu, nes gali pasiklysti kamerų, koridorių ir laiptinių labirintuose. Visi buvome labai atidūs ir klausėmės gidės pasakojimų apie gyvagalvių (taip vadinami nuteistieji iki gyvos galvos) gyvenimą kalėjime [...]
Smiltė Cikanaitė, 6a klasės mokinė
Vilmos Valainienės nuotrauka
Išplėsta:
Gegužės 27 dieną 6a, 6b, 6c klasių mokiniai važiavo į Vilnių. Ten mūsų laukė išskirtinė edukacija Lukiškių kalėjime. Įėjom pro didžiulius kalėjimo vartus ir iškart pajutome nemalonų slogutį, susimąstėme apie čia gyvenusių žmonių likimus. Teko paklusti griežtai kalėjimo tvarkai, nors dabar čia edukacijų erdvės, nes šis kalėjimas 2019 metais buvo uždarytas. Kalėjime negalima filmuoti ir fotografuoti be leidimo, junginėti elektros jungiklių. Vaikštant po teritoriją saugoti save, nes daug siaurų praėjimų, stačių laiptų, metalinių grotų. Negalima darinėti langų ar durų, nes jos gali užsitrenkti. Reikia visada išlikti su gidu, nes gali pasiklysti kamerų, koridorių ir laiptinių labirintuose. Visi buvome labai atidūs ir klausėmės gidės pasakojimų apie gyvagalvių (taip vadinami nuteistieji iki gyvos galvos) gyvenimą kalėjime. Ką jie valgė, ką veikė, kaip dieną ir naktį gyveno prie šviesos, kaip kamerose būdavo kiekvieną dieną tikrinami pareigūnų, kokie reti ir trumpi būdavo jų susitikimai su artimaisiais... Apžiūrėjom apšiurusias, aprašinėtomis sienomis kameras, pasivaikščiojom po kiemą. O ten irgi keistos kameros, tik po atviru dangumi, aplink visur metalinės tvoros.
Buvo labai įdomu pamatyti viską iš arti, sužinoti daug faktų apie nelaisvėje gyvenantį žmogų. Supratome, kad nedoras elgesys anksčiau ar vėliau žmogų atveda į laisvės atėmimo vietą. O juk laisvė – svarbiausia vertybė pasaulyje.
Po šokiruojančios edukacijos išskubėjome džiaugtis laisve – mūsų laukė šurmuliuojantis „Akropolis“. Gardžiai papietavome, sėkmingai apsipirkome ir smagiai grįžome namo.
Smiltė Cikanaitė, 6a klasės mokinė
Vilmos Valainienės nuotrauka
