Patyčių paplitimo masto progimnazijoje tyrimo analizė
Įkėlė Administratorius· 2023-03-07 00:00:00
Vasario-kovo mėnesiais progimnazijos Vaiko gerovės komisijos nariai atliko 5-8 klasių mokinių anoniminį patyčių paplitimo masto progimnazijoje tyrimą. Tyrimo tikslas - įvertinti patyčių paplitimo mąstą 5-8 klasių mokinių tarpe bei numatyti tolimesnes intervencines priemones.
Tyrime dalyvavo 215 mokinių: 127 berniukai ir 87 mergaitės, iš kurių 22 proc. penktų, 28 proc. šeštų, 26 proc. septintų ir 24 proc. aštuntų klasių mokiniai [...]
Progimnazijos Vaiko gerovės komisijos informacija
Išplėsta:
Vasario-kovo mėnesiais progimnazijos Vaiko gerovės komisijos nariai atliko 5-8 klasių mokinių anoniminį patyčių paplitimo masto progimnazijoje tyrimą. Tyrimo tikslas - įvertinti patyčių paplitimo mąstą 5-8 klasių mokinių tarpe bei numatyti tolimesnes intervencines priemones.
Tyrime dalyvavo 215 mokinių: 127 berniukai ir 87 mergaitės, iš kurių 22 proc. penktų, 28 proc. šeštų, 26 proc. septintų ir 24 proc. aštuntų klasių mokiniai.
Remiantis tyrimo rezultatais pastebime, kad dauguma (47 proc.) mokinių progimnazijoje saugiai jaučiasi kartais, 33 proc. saugiai, labai saugiai jaučiasi 9 proc., o nesaugiai ir visiškai nesaugiai – 11 proc. Daugumos (41 proc.) respondentų teigimu, per pastaruosius du mėnesius jie nepatyrė patyčių, tačiau 30 proc. teigia, kad patyčias patyrė 1-2 kartus, o 13 proc. - keletą kartų per savaitę. Vertinant rezultatus stebime, kad mažiau paplitusios šios patyčių formos: mušimas, įspyrimas, daiktų gadinimas, grasinimas, apspjaudymas ir nemalonių užrašų rašymas. Tuo tarpu, dažniau pasikartojančios patyčių formos: stumdymas, apkalbinėjimas, prasivardžiavimas, erzinimas. Patyčių paplitimas rečiausiai pasireiškia tualete, valgykloje, kabinetuose, tuo tarpu dažniau – koridoriuose.
Patirdami patyčias, dauguma (34 proc.) mokinių stengiasi parodyti, kad jų tai nejaudina, 30.2 proc. apie jas papasakoja savo draugams, o 14.4 proc. – atsako tuo pačiu. Rečiau apie patyčias papasakoja mokytojams, tėvams bei atsako skriaudėjui tuo pačiu. 69 tiriamieji patyrę patyčias stengėsi vengti tam tikrų vietų mokykloje, 22 – nėjo į mokyklą, 18 – nėjo į kai kurias pamokas. 62 proc. respondentų teigia, kad per paskutiniuosius du mėnesius jie niekada nesityčiojo iš kitų mokinių, o 27 proc. tyčiojosi 1-2 kartus (apkalbinėdavo, ignoruodavo ir nebendraudavo, stumdydavo, pravardžiuodavo, erzindavo).
Matydami, kai kiti vaikai tyčiojasi vienas iš kito dauguma (60 mok.) stebi ir nesikiša, tačiau tyliai palaiko patyčias patiriantį mokinį, 56 aktyviai bando apginti iš kurio tyčiojamasi, 51 kreipiasi pagalbos pas suaugusiuosius, o mažiausiai – prisijungia prie skriaudėjų. Kaip teigia respondentai, mokytojai, pamatę patyčių situaciją stengiasi reaguoti ir stabdyti vaikų netinkamą elgesį.
Kalbant apie nuostatas patyčių atžvilgiu, dauguma respondentų nesutinka, kad patyčios yra normali vaikų bendravimo dalis ir kad progimnazijoje patyčių būtų mažiau, tikslingas intensyvesnis bendradarbiavimas su aukų ir skriaudėjų tėvais, tolerantiško, empatiško bendravimo įgūdžių skatinimas mokinių tarpe.
Progimnazijos Vaiko gerovės komisijos informacija