Patyriminė neformalaus ugdymo programos pamoka
Įkėlė Administratorius· 2021-10-16 12:31:36

Lietuvių kalbos ir literatūros neformalaus mokinių švietimo programos „Kuriame. Rašome. Redaguojame“ pamoka prasidėjo ant aukštos kalvos, ties Griežto ežero pažintinio tako užuomazga.
Penktų klasių mokiniai bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aušra Pupeikienė, vos žvilgtelėję į tolį, puolė aptarinėti matomus rudeniškos gamtos vaizdus. Mokiniai į bloknotus rašė, kokį mato ežerą, dangų, medžius, tolumoje žaižaruojantį mišką, žaliuojančią laukymę. Vienas su kitu dalinosi vaizdingesniais epitetais, palyginimais, veiksmažodžiais.
Kitas sustojimas – prie pat ežero. Vardino ir užsirašė, kokį įspūdį patiria žvelgdami į ežero bangeles, vandenyje nardančias žuveles, plaukiojančias anteles. Takas vinguriavo tolyn ties Laukesos upe. Ant tiltelio stovėdami užsirašė, kaip čiurlena, gurgena, vinguriuoja upelis, kaip šlama, ūžia, siaudžia medžiai [...]


Aušra Pupeikienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
8a klasės mokinių nuotraukos

Išplėsta:

Lietuvių kalbos ir literatūros neformalaus mokinių švietimo programos „Kuriame. Rašome. Redaguojame“ pamoka prasidėjo ant aukštos kalvos, ties Griežto ežero pažintinio tako užuomazga.
Penktų klasių mokiniai bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aušra Pupeikienė, vos žvilgtelėję į tolį, puolė aptarinėti matomus rudeniškos gamtos vaizdus. Mokiniai į bloknotus rašė, kokį mato ežerą, dangų, medžius, tolumoje žaižaruojantį mišką, žaliuojančią laukymę. Vienas su kitu dalinosi vaizdingesniais epitetais, palyginimais, veiksmažodžiais.
Kitas sustojimas – prie pat ežero. Vardino ir užsirašė, kokį įspūdį patiria žvelgdami į ežero bangeles, vandenyje nardančias žuveles, plaukiojančias anteles. Takas vinguriavo tolyn ties Laukesos upe. Ant tiltelio stovėdami užsirašė, kaip čiurlena, gurgena, vinguriuoja upelis, kaip šlama, ūžia, siaudžia medžiai.
Pasiekus kalvelę išniro senų Sentikių kapinių kryžiai. Jaunieji kūrėjai mėgino perskaityti paminklinius užrašus, parašytus senąja bažnytine slavų kalba. Suskaičiavo, kad šioms kapinėms jau 140 metų... Šalia augo senos išraizgytais kamienais ir šakomis pušys, 19-o amžiaus įvykių liudininkės.
Nusileidę laiptais žemyn, prie pat upės, mokiniai dar kartą žvelgė į pasvirusius ir skęstančius medžius, stengėsi išgirsti paukštelių balsus. Dar šimtas metrų – užtvanka, krioklys. Čia sutarėme, kad rašydami mažuosius kūrinėlius apie įspūdžius pažintiniame take, ieškosime įdomesnių kalbos raiškos priemonių.
Išsiskyrėme kupini kūrybinių sumanymų, praturtinę žodyną, susipažinę su Griežto ežero tako aplinka.


Aušra Pupeikienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
8a klasės mokinių nuotraukos


2021-10-15


Mokinių kūrinėliai apie rudenį

Atplasnojo spalvingas ruduo. Medžių lapai nusidažė auksine, varine spalvomis. Jie krenta taip svajingai, tyliai, iš lėto apgaubdami užmiegančią žemę. Upė ramiai plaukia savo vaga, nešdama lapus tolyn tarsi praskriejusios vasaros laiškus. Žolė, pasirodžius pirmoms šalnoms , tarsi pražyla. Pro pilkus apsunkusius debesis vis rečiau žvilgčioja saulė. Ir paukščiai didžiuliais būriais traukia į šiltuosius kraštus. Bet pavasarį jie vėl sugrįš...
Gerda (5a)

Toli toli, anoj pusėj ežero, ryškiai žaliuoja žolė, spindi rudeniškais lapais apsirengę medžiai. O nuo arti esančių medžių vėjui papūtus lapai skrenda tai aukštyn, tai žemyn ir nusileidžia ant žemės. Žemai danguje plaukioja tamsūs debesys. O tarp ežero bangelių supasi valtis, žvejys tikisi pagauti žuvį. Tyliai vingiuoja Laukesos upelis. Pažvelgiu į jo dugną – plaukioja žuvytės. Prie apleistų kapinių linguoja didžiulės pušys. Jos mena senus laikus...
Daniel (5a)

Jau spalis. Skraidydami ore, iš lėto krenta lapai. Orai vėsta, paryčiais šalna nubalina žolę, nukanda gėlių žiedus. O saulei pakilus jurginų žiedai nusvarina apsunkusias galvas. Rudens spalvų grožis traukiasi, mažėja. Vienišas menininkas su molbertu ežero pakrantėje tapo rudens peizažą. Fotografas klaidžioja krantine, fiksuoja atsisveikinančio rudens akimirkas. Tuoj medžiai linguos nuogomis šakomis. Vasarą primins vis rečiau pasirodanti padangėje saulė.
Ieva (5b)

Tolumoje banguoja tamsiai mėlynos spalvos ežeras. Pakrantės medžiai beveik pliki. Kelias dienas siautė vėjas, nudraskė lapus. Dangus apsiniaukęs kaip geležis. Pro debesų plyšį mėgina išlįsti saulė. Tačiau jai nepavyksta, ją užrakina tamsūs debesys. Kiek paėjus – upelis skuba, čiurlena. Bėga per laukus į ežerą, kuris burbuliuoja, nerimsta. Jį vėjas kedena, neleidžia nukritusiems lapams užmigti. Bet jie tikrai užmigs bangų supami. Štai ir sena pušis stiebiasi į dangų. Jai pasisekė, kad žaibas nepataikė, kai vasarą trankėsi. Tik viena šaka nudžiūvo. Kiti medžiai pasvirę virš vandens. Nori atsigerti. Gal pavyks?
Einaras (5a)

Tolumoje matyti peizažas. Spalvotas miškas, ežeras mirga, banguoja. Plaukioja valtis. Vandenyje nardo žuvys. Toliau paėjus žemai žemai – upė. O prie upės auga sena aukšta pušis. Čia pat sentikių labai senos kapinės. Šalia - didelė graži sodyba, šniokščia krioklys. Upėje plaukioja antys.
Dmitrij (5a)