Festivalio „Nepatogus kinas“ filmai Zarasų bibliotekoje
Įkėlė Administratorius· 2020-10-27 18:45:51
14-ojo tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ filmai spalio 7-18 dienomis nemokamai buvo rodomi ir Zarasų viešojoje bibliotekoje. Į festivalio renginius suskubome ir mes, 5a klasės mokiniai ir auklėtoja Vilma Valainienė.
Šiemet „Nepatogus kinas“ žiūrovams siūlė daugiau nei 50 filmų. Iš tokios gausios pasiūlos turėjome išsirinkti mūsų amžiui ir patirčiai tinkamus filmus. Čia savo patarimais mums labai padėjo bibliotekos direktorės pavaduotoja Jolanta Lementauskienė. Išsirinkome šiandienai labai aktualią emigracijos temą bei vis dar mūsų aplinkoje dažną reiškinį – patyčias. Žiūrėdami filmukus, mokiniai įsijautė į personažų (savo bendraamžių) išgyvenimus, patobulino anglų kalbos mokėjimą ir, svarbiausia, įsigilino į savo patirtis [...]


Vilma Valainienė, 5a klasės auklėtoja
Išplėsta:
14-ojo tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ filmai spalio 7-18 dienomis nemokamai buvo rodomi ir Zarasų viešojoje bibliotekoje. Į festivalio renginius suskubome ir mes, 5a klasės mokiniai ir auklėtoja Vilma Valainienė.
Šiemet „Nepatogus kinas“ žiūrovams siūlė daugiau nei 50 filmų. Iš tokios gausios pasiūlos turėjome išsirinkti mūsų amžiui ir patirčiai tinkamus filmus. Čia savo patarimais mums labai padėjo bibliotekos direktorės pavaduotoja Jolanta Lementauskienė. Išsirinkome šiandienai labai aktualią emigracijos temą bei vis dar mūsų aplinkoje dažną reiškinį – patyčias. Žiūrėdami filmukus, mokiniai įsijautė į personažų (savo bendraamžių) išgyvenimus, patobulino anglų kalbos mokėjimą ir, svarbiausia, įsigilino į savo patirtis.
Po bendros peržiūros visi įsitraukėme į nuoširdžią diskusiją. Štai keletas mokinių minčių. Apie emigraciją: „Dažnas emigrantas susiduria su daugeliu problemų. Tai kalbos nemokėjimas, sunkumai ieškant darbo, būsto. Atvykę į svetimą šalį, žmonės dažnai jaučiasi vieniši“- Kostas. „Kai kurie žmonės ne savo noru turi išvykti į kitą šalį. Jiems labai sunku ten pritapti. Tai pavyksta tik pamažu“ – Adelija. „Emigrantai „nemoka“ svetimos šalies kultūros, tradicijų, kalbos, nesupranta aktualijų“ – Urtė. „Emigruojama dėl įvairių priežasčių. Ten reikia daug laiko ir pastangų, kad prisitaikytum“ – Marija Š. „Labai sunku orientuotis naujoje aplinkoje. Sunku susirasti naujų draugų. Todėl jau dabar turime atsakingai mokytis užsienio kalbų“ – Rugilė.
Apie patyčias: „Žmogus, iš kurio šaipomasi, būna labai liūdnas“ – Marija Š. „Patyčių aukoms labai sunku siekti savo svajonių“ – Adelija. „Patiriant patyčias, reikia ieškoti sprendimo būdų, neužsidaryti savyje“ – Kostas. „Nereikia išlieti pykčio ant tau nepatinkančio žmogaus. Jis nekaltas, kad gimė kitoks. Gal jis turi fizinę negalią, gal psichikos problemų, bet jis irgi turi jausmus“ – Urtė. „Jei iš tavęs tyčiojasi, susirask draugų, kurie taip pat patyrė patyčias. Išsipasakokit...“ – Simas. „Negalima šaipytis iš kitokios žmogaus išvaizdos“ – Paulina. „Nuskriaustieji stengiasi negalvoti apie patyčias. Jie bijo eiti į mokyklą...“ – Ema. „Vaikai, kurie tyčiojasi iš kitų, gal nesupranta, kaip kiti jaučiasi...“ – Viltė. „Vaikai, patiriantys patyčias, patys tampa blogi, jaučiasi nesaugūs, nereikalingi, jų mintys tampa slogios...“ – Erneta. „Kur bebūtume, ar savo šalyje, ar išvykę svetur, kentėti patyčias yra labai sunku. Blogai jautiesi, kada yra šaipomasi iš vaiko negalios, iš pavardės, iš ūgio, iš odos spalvos... Tada jautiesi atskirtas iš draugų tarpo. Tada pradeda blogiau sektis mokslai, nesinori būti vaikų būryje...“ – Deividas.


Vilma Valainienė, 5a klasės auklėtoja