Išvyka į Zarasų krašto muziejų
Įkėlė Administratorius· 2018-03-19 21:58:12
Šiais laikais internetas užvaldė kiekvieno namus ir dažnas iš mūsų neįsivaizduoja dienos be planšetės ar išmaniojo telefono. Tačiau yra dalykų, kurie nepakeičiami. Tai – knygos. Jų svarbą įrodo ir kasmetinė Knygų mugė, kuri pritraukia tūkstančius lankytojų: tiek mažų, tiek didelių. Šiandien knygų yra daug ir įvairių. O kokios jos buvo seniau?
Į šį klausimą daug išsamių atsakymų išgirdome iš Zarasų krašto muziejaus darbuotojų. Lietuvių kalbos savaitės, skirtos Lietuvos šimtmečiui, metu, kovo 15 dieną, gausus mūsų progimnazijos septintokų būrys lankėsi šiame muziejuje [...]


Elina Fadejevaitė, 7a klasės mokinė
Birutės Graužinienės nuotraukos

Išplėsta:
...
Mes ten ne tik apžiūrėjome eksponatus, bet ir dalyvavome edukacinėje veikloje. Atėjusius į muziejų mus pasitiko muziejininkas edukatorius Vasilijus Trusovas. Susiskirstėme į dvi grupes ir pradėjome edukacines veiklas. Mūsų grupė pirmiausia bandė rašyti plunksna. Seniau plunksnos buvo žąsies, vėliau jas pakeitė medinės ir metalinės. Rašyti plunksna reikia mokėti. Kad žodis būtų gražiai parašytas, reikia įgūdžių ir kantrybės. Bandėme rašyti plunksnomis, padarytomis iš medžio, iš karvės rago ir žąsies plunksnos.
Kita grupė buvo pakviesta į galeriją, kur gidas pasakojo apie lietuviškas knygas ir knygnešius, kurie lietuvių kalbos draudimo metais (1864-1904) slapta jas platino. Šios veiklos metu prisiminėme daraktorių nuopelnus, bandėme įsivaizduoti, kaip skaudu buvo lietuviams skaityti savo kalbą, užrašytą „graždanka“. Sužinojome, kad knygnešių buvo daugiau nei du tūkstančiai. Jie buvo persekiojami, tremiami į Sibirą, o knygos buvo konfiskuojamos ir naikinamos. Knygnešių būta ir mūsų, Zarasų krašte, t. y. Jonas Katelė, Stasys Stakelė, daktaras Dominykas Bukontas ir kiti). Supratome, kad imdami lietuvišką knygą į rankas, pirmiausia turime dėkoti tiems, kurie rizikuodami savo gyvybe, prisidėjo prie lietuviško žodžio išsaugojimo. Dar vienas įdomus faktas – 2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o Kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena.
Už šią netradicinę lietuvių kalbos pamoką ir Knygnešio dienos paminėjimą esame dėkingi Lietuvių kalbos savaitės organizatoriams, Zarasų krašto muziejaus darbuotojams Vasilijui Trusovui ir Daivai Juškienei bei savo lietuvių kalbos mokytojai Vilmai Valainienei.