Apie mokinių adaptaciją
Įkėlė Administratorius· 2017-10-02 20:54:39

Mokyklinės adaptacijos ypatumai
Adaptaciją suprantame kaip procesą, kurio metu siekiama įveikti prieštaravimus tarp mokinio ir naujosios mokyklos aplinkos. Adaptacijos proceso rezultatas – kokybiškas mokinio ir mokyklos aplinkos sąveikavimas, santykių darna, nusistovėjusi pusiausvyra (Jovaiša, 1993). Siekiant šios darnos, svarbios abiejų – mokinio ir mokyklos integralios pastangos. Sėkminga mokinio adaptacija rodo tai, kaip jis sugeba patenkinti savo poreikius (psichologinius, socialinius, didaktinius) naujoje aplinkoje. Jei tie poreikiai patenkinami, mokinys funkcionuoja nekeldamas problemų nei sau, nei aplinkiniams, jis susiformuoja teigiamas nuostatas naujosios mokyklos atžvilgiu (Psichologijos žodynas, 1993; Poderienė, 2004). [...]


Aistė Lingienė, progimnazijos psichologė
Išplėsta:
...
Adaptacijos sėkmę lemia: mokinio asmenybės savybės (tyrimai rodo, kad sunkiausiai adaptaciją išgyvena jautrūs, uždari, drovūs mokiniai); socialinis išsivystymas (mokiniai, turintys geresnius bendravimo įgūdžius, greičiau susiranda draugų ir rečiau įsivelia į konfliktus, o tai labai svarbu mokyklinėje aplinkoje); intelektualumas (jei mokinys lengvai susidoroja su mokyklinėmis užduotimis ir patiria sėkmę, jam bus lengviau prisitaikyti ir džiaugtis mokymo procesu); santykiai su mokytoju (naujokai sėkmingai adaptuojasi, kai mokytojai domisi, rūpinasi jais, vertina jų pastangas, išklauso ir stengiasi teikti individualią pagalbą); artimųjų palaikymas (tyrimai rodo, jog kuo labiau tėvai rūpinasi savo vaiku namuose ir mokykloje, tuo didesnė jo sėkmingos adaptacijos mokykloje tikimybė.

Kaip padėti mokiniui sėkmingai adaptuotis naujoje aplinkoje?
- Plėtoti tėvų ir mokytojų bendradarbiavimą. Tam, kad mokytojas atlieptų individualius vaiko poreikius, jam ypatingai svarbu žinoti to vaiko asmenines savybes, individualius jo gebėjimus, pomėgius. Tik palaikydami glaudžius ryšius su mokytoju ir teiraudamiesi jo apie vaiko dieną, tėvai gali suprasti vaiko išgyvenimus ir padėti įveikti kylančius sunkumus. Itin svarbus yra teigiamas tėvų požiūris į mokyklą bei mokytojus. Tėvų uždavinys – stiprinti mokyklos ir mokytojų autoritetą vaikų akyse.
- Uždavinėti teisingus klausimus ir įdėmiai klausytis. Neretai pačių tėvų patiriamas nerimas trukdo iki galo išklausyti ir išgirsti vaikų rūpesčius, išgyvenimus. Kartais norisi duoti kuo daugiau patarimų, pasakyti, kad nėra ko čia bijoti, ir kuo greičiau nutraukti tuos sunkius pokalbius. Visgi labai svarbu, kad vaikas galėtų išsakyti visus savo nerimus ir baimes bei jaustųsi suprastas.
- Patys išlikite ramūs. Vaikai yra labai imlūs suaugusiųjų emocinėms būsenoms, ir, jei jaučia, jog jų mama ar tėtis nerimauja ar abejoja, jog vaikas sugebės pats susitvarkyti mokykloje, jis ir pats ima tuo abejoti. Kitaip sakant, šis nerimas yra „užkrečiamas“.
- Stenkitės sukurti ir išlaikyti dienos ritmą. Atsiradus tiek daug naujų dalykų penktokų gyvenime svarbu, kad kažkas išliktų stabilaus, nes tai mokiniui suteikia saugumo ir stabilumo pojūtį.
- Nepulkite vaikui padėti, jei nėra būtinybės. Neskubėkite užduočių atlikti už vaiką – tegul jis pirmiausia paaiškina, ko nesupranta, nes aiškindamas dažnai pats randa atsakymą. Svarbiau, jog padėtumėte vaikui struktūruoti naują veiklą – mokymąsi.
- Nekritikuokite ir nenuvertinkite. Ypatingai svarbu, jog nepamirštumėte džiaugtis vaiko laimėjimais, nuolat girtumėte ir drąsintumėte jį. Lyginkite savo vaiką tik su juo pačiu, jo padaryta pažanga, o ne su kitais klasės vaikais.
- Domėkitės mokyklos taisyklėmis, reikalavimais, kartu su vaiku jas aptarinėkite. Įvairių psichologinių tyrimų išvadose nurodoma tiesioginė sąsaja: kuo daugiau tėvai įsitraukę į mokyklos gyvenimą, tuo geriau vaikas prisitaiko bei jaučiasi joje.