Aš - beržasLietuviškas beržas,
Išbridęs
Iš pievų nakties,
Sustojau
Ant mūšių
Didžiausiojo kelio
Su plieno dalgiu
Ant peties.
„Mama, duonos…“ – buvo pirmieji mano žodžiai. Su tais dviem žodžiais ir prasideda mano gyvenimas.
„Mama, duonos!.. Iš kur man žinoti, kad jos čia taip maža.“ Mama, duonos!.. Ir taip vis kasdien. Pavasarį atsigaudavom. Atsirasdavo rūgštėlių, laukinių svogūnėlių, snakais vadinamų, o vėliaus užsimegzdavo obuoliukai, žirnių …”
Taip poetas Paulius Širvys pradeda autobiografiją.
Paulius Širvys gimė 1920 metų rugsėjo 6 dieną Zarasų rajono Žukliškių apylinkės Padustėlio kaime, valstiečių šeimoje.
„Kelnaičių neturėjom iki mokyklos suolo. Ir nereikėjo. Šiurkščios drobės baltinėlius galėjai pasikelti ir bristi, kur tik patinka“…
1930-1931 metais, mirus tėvams, Paulius su broliu išėjo užsidirbti duonos – ganyti. Kai užšaldavo ganyklos ir pargindavo galvijus žiemai, lankė Dusetų ir Aleksandravėlės pradines mokyklas.
1940 metais Paulius Širvys baigė dvimetę Salų žemės ūkio mokyklą, įstojo į kontrolasistentų kursus Gruzdžiuose, o vėliau – į Vilniaus pėstininkų karo mokyklą.
2-ojo pasaulinio karo metais kovojo antihitlerinės koalicijos valstybių tarpe, du kartus buvo patekęs į Vokietijos nelaisvę, sužeistas.
„Nekritau. Mirtis prazvimbė pro šalį, ir tamsioji rudens naktis paslėpė po savo sparnais“.
Po karo, 1946-1954 metais, dirbo įvairių Lietuvos miestų laikraščių - „Literatūros ir meno“, „Moksleivio“, „Genio“ – redakcijose korespondentu. 1957 metais baigė Aukštuosius literatūros kursus M.Gorkio literatūros institute Maskvoje. Nuo jaunystės rašė lyriškus eilėraščius, kuo jis ir išgarsėjo. Jo eilėraščiams būdinga tyro, stipraus jausmo poetizacija, nesudėtingi tradicinės struktūros vaizdai, graudžių svajingų ir jumoristinų intonacijų jungimas, gausūs tautosakiniai motyvai bei liaudies dainų poetikos įtaka. Jo lyrika kupina jaudinančis žmogiškos šilumos. P.Širvio eilėraščių tekstais sukurta nemažai tautoje mėgiamų dainų. Išleistos jo šešios poezijos knygos, jis yra laikomas vienu iš lietuvių tautos dainių.
Paulius Širvys mirė Vilniuje 1979 metų kovo 27 dieną. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Apie Pauliaus Širvio šeimą skaitykite čia.
Parengė Andželika Vitkūnienė, lietuvių kalbos mokytoja
Grįžti